Trečiasis 2021 m. JVIB žurnalo numeris pradedamas vyriausiosios redaktorės Sandros Lewis straipsniu apie statistikos svarbą. Ji cituoja ankstesnę žurnalo vyr. redaktorę Jane Erin, kuri prisimena, kad karjeros pradžioje jai patarė „paskambinti Amerikos aklųjų fondui“, kai reiks duomenų apie regėjimo negalią turinčių žmonių švietimą ir reabilitaciją. Dabartinė vyr. redaktorė, norėdama sužinoti, kiek Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų turi regėjimo negalią, taip pat apsilankė AFB svetainėje, kur sužinojo, kad 2018 m. nacionalinės apklausos duomenimis daugiau kaip 32 milijonai amerikiečių turėjo sutrikusią regą: tai žmonės, kuriems sunku matyti net ir su regos korekcijos priemonėmis. 32 milijonai sudaro apie 13 proc. visų JAV suaugusiųjų, maždaug 1 iš 10 žmonių. Tai labai daug, bet kažkodėl šie milijonai amerikiečių nesibeldžia į neregių švietimo ir reabilitacijos įstaigų duris, svarsto S.Lewis. Kodėl tuomet toks atotrūkis tarp statistikos ir paslaugų paklausos, klausia redaktorė. Ji mano, kad atsakymai į anketos klausimus priklauso nuo to, kokius klausimus suformulavo tyrėjai, rinkę aklumo paplitimo tarp gyventojų duomenis. Apklausa nustatė, kiek žmonių patys pareiškė, kad blogai mato. Jų skaičius būtų buvęs kitoks, jei respondentų būtų paklausta, ar jie „negali vairuoti dėl regėjimo sutrikimų“, arba ar yra „juridiškai akli“, arba ar „akių gydytojai diagnozavo aklumą arba silpnaregystę“.
Turėti tikslią informaciją apie regos negalią turinčių žmonių skaičių labai svarbu regos sutrikimų srities profesionalams, nes šie skaičiavimai naudojami paslaugoms finansuoti ir jas teikti visais lygiais. Norint išlaikyti aklųjų mokyklas, įstaigas atskirose valstijose ir visoje šalyje, svarbu žinoti, kiek sutrikusios regos žmonių galės pasinaudoti jiems skirtomis paslaugomis.
Taigi šis žurnalo numeris didele dalimi skiriamas pristatyti moksliniams darbams, susijusiems su statistika ir duomenų mokslu. Apžvelgsime juos.
Pirmiausia pristatoma disertacija „Sutrikusios regos mokinių skaičius JAV“ (autorė Rachel Anne Schles). Tikslaus mokinių skaičiaus disertantei nepavyko išsiaiškinti, nes mokiniai, turintys kelių tipų sutrikimus, priskiriami tik vienai kategorijai, kuri vadinama „pirminės negalios“ kategorija. Dėl tokios praktikos daugelis mokinių, kurie gauna tiflopedagogų paslaugas, yra „įskaitomi“ į kitas negalios grupes – priskiriami autizmo spektrui arba kompleksinei negaliai.
Toliau aprašoma Noros Griffin Shirley su kolegomis atlikta orientavimosi ir mobilumo instruktorių apklausa. Mokslininkai nagrinėjo, kaip orientuotis aplinkoje neregius moko neregiai instruktoriai ir kokiais būdais pritaiko mokymo kursą, kad instruktuojamieji liktų saugūs mokymo metu.
Tolimesniame straipsnyje pristatomas mokslinis darbas, kuriuo siekta nustatyti sutrikusios regos, bendros sveikatos būklės ir užimtumo ryšį (aut. Michele C. McDonnall ir kiti). Teigiama, kad sutrikus regai dauguma žmonių pasitraukia iš darbo jėgos gretų. Mokslininkų nuomone, reikia tolimesnių tyrimų norint suprasti, kodėl dauguma apakusiųjų nebeieško darbo. Sutrikusios regos asmenų skaičių tyrėjai paėmė iš nacionalinių duomenų šaltinių. Ten pateiktus skaičius jie vertina atsargiai, nes kai kurie žmonės, kurie save identifikuoja kaip neregius ar silpnaregius, iš tikrųjų gali turėti koreguojamą regos sutrikimą.
Toliau skaitykite straipsnį apie sutrikusios regos vaikų gebėjimą suprasti grafinę medžiagą ir tokio supratimo reikšmę mokymosi kokybei (Kim T. Zebehazy ir bendraautoriai). Gebėjimas naudotis grafine medžiaga visiems mokiniams labai naudingas, jie geriau išmoksta gamtos, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos dalykų. To reikia ir neregiams. Tyrėjai atrinko keturiasdešimt mokinių, turinčių sutrikusią regą, ir jiems skyrė užduotį – susipažinti su penkių tipų grafine medžiaga, naudojama mokyklose – stulpelinėmis ir skritulinėmis diagramomis, žemėlapiais ir kt. Ištyrinėję reljefinę medžiagą, vaikai turėjo pateikti atsakymus – galėjo rinktis iš kelių atsakymų variantų. Atsakymai parodė, kad grafinę medžiagą neregiams visgi sunkoka suprasti. Be to, ne visi prastai supratę reljefinius grafikus mokiniai blogai mokėsi. Todėl, pasak autorių, mokytojai turėtų kuo anksčiau suteikti neregiams galimybę susipažinti su skirtingų tipų reljefine grafika. Tyrinėdami iškilius grafikus ir diagramas, vaikai geriau įsisavins mokymo programą.
Verčiame žurnalą toliau, ir skaitome Kinijoje atlikto tyrimo aprašymą. Jis skirtas įvertinti 4-jo leidimo Vešlerio skalės (angl. Wechsler Intelligence Scale for Children, WISC-IV) psichometrines savybes ir jos tinkamumą matuoti sutrikusios regos vaikų intelektą. Tyrime dalyvavo šimtas sutrikusios regos vaikų. Buvo nustatyta, jog WISC-IV yra patikima priemonė, tinkanti matuoti neregių verbalinio ir neverbalinio supratimo indeksą, darbinės atminties indeksą, kognityvinius gebėjimus.
Kitas straipsnis – apie Saudo Arabijos aukštųjų mokyklų pritaikymą, kad jose galėtų studijuoti neregiai. Kaip ir Vakarų šalyse, Saudo Arabijoje neįgaliems studentams suteikiamos lygios galimybės, skatinama įtrauktis. 2000 m. šalyje priimtas „neįgaliųjų įstatymas“, kuriuo užtikrinama neįgaliųjų teisė į nemokamas medicinos, švietimo, psichologines, reabilitacijos ir socialines paslaugas, kurias teikia viešosios įstaigos. Šio tyrimo autoriai apklausė penkių universitetų dėstytojus. Buvo išplatintas klausimynas, kuriame buvo klausiama, su kokias sunkumais dėstytojai susiduria, auditorijoje turėdami sutrikusios regos studentus, ar pakanka žinių dėstyti tokiems studentams. Iš dėstytojų atsakymų tapo aišku, kad požiūris palankus, jie leidžia studentams įsirašyti paskaitas į garso laikmenas, nors dėstytojams nepatinka, kai studentai laiko egzaminus atskirai nuo grupės dalyvaujant stebėtojams. Mielai sutinka skirti daugiau laiko per egzaminus, nors nėra linkę pratęsti termino, kai reikia priduoti projektus arba rašto darbus. Taip pat visi nurodė, kad jų universitete yra kabinetas, kuriame studentai gali gauti visokeriopą pagalbą. Visi universitetai turi naujienlaiškius, juose rašo apie paslaugas neįgaliems studentams ir siunčia elektroniniu paštu.
Toliau skaitome straipsnį apie sutrikusios regos vaikų kalbos supratimo ir kalbėjimo ryšį. Kyle Brouwer ir Monica Gprdon-Pershey atliko tyrimą JAV Pietų Dakotos aukštutinių lygumų regione. Tyrime dalyvavo 24 sutrikusios regos mokiniai, gaunantys specialiojo ugdymo paslaugas vietos mokyklose arba specialiosiose mokyklose. Tyrėjos iškėlė klausimą, ar galima regos negalią turintiems vaikams skirti standartizuotą kalbėjimo supratimo testą. Nustatė, kad regos negalią turintys vaikai pasižymi labai skirtingais gebėjimais iš klausos skirti šnekos garsus ir tuos garsus patys ištarti. Aiški kalba tampriai susijusi su fonologiniais įgūdžiais, garsų skyrimu iš klausos. Gauti rezultatai atitinka tyrimus, atliktus su reginčiais vaikais. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pastarieji geriau išmoksta raiškiai kalbėti ir suprasti kalbą, nes žino, kaip judinti lūpas ir kitus kalbėjimo padargus, o to nesant, kalbėjimo ir klausymosi įgūdžiai gali vystytis lėčiau.
Ir galiausiai publikuojamas itin aktualus straipsnis – apie ypatingus sutrikusios regos asmenų poreikius koronavirusinės pandemijos metu. 2020 m. buvo atlikta intervencijų prieš COVID-19 veiksmingumo 79 teritorijose visame pasaulyje analizė. Ji nustatė, kad pagalbos teikimas pažeidžiamoms gyventojų grupėms (tarp jų ir regos negalią turintiems žmonėms) yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti koronaviruso plitimą. Koronavirusinės pandemijos metu žmonėms, turintiems regos sutrikimų, kyla papildomų sunkumų: jie gali lengviau užsikrėsti, sunkiau įgyvendinti prevencines apsaugos strategijas, be to, dėl pandemijos jie dažniau patiria psichinės sveikatos problemas. Kaip pavyzdys pateikiamas mokėjimas teisingai dėvėti veido kaukę ir plauti rankas. Neregiams sunkiau tai išmokti, todėl jiems praverčia žodinės ir liečiamosios (o ne vizualinės) instrukcijos. Dėvint veido kaukes ir akinius, akiniai užrasoja. Tai vargina, dėl to silpnaregiai gali netinkamai užsidėti kaukes. Kita problema – socialinio atstumo išlaikymas. Palydovui rekomenduojama neregį vesti, laikantis už jo Baltosios lazdelės galiuko. Regos negalią turintys žmonės gali labiau jausti stresą, nerimą, didesnė rizika susirgti depresija. Šios psichinės sveikatos problemos gali susilpninti imuninę sistemą, todėl neregiai imlesni užsikrėtimui. Remiantis Amerikos aklųjų fondo atlikta apklausa, kai kurie regos negalią turintys žmonės patiria stresą manydami, kad ligoninės jų negydys, nes nepakaks sveikatos priežiūros išteklių (pvz. plaučių ventiliatorių) – baimė pagrįsta tuo, kad visuomenė nevertina neįgalių žmonių.
Elektroninį žurnalą arba popierinę jo versiją kviečiame skaityti bibliotekoje, Gerosios vilties g. 10.
Parengė Audronė Gendvilienė
G.282
Komentarai