Šis straipsnis publikuotas žurnalo Journal of Visual Impairment and Blindness pirmajame šių metų numeryje. Jo autorius yra 63 metų amžiaus neregys. Vyriškis save priskiria „patyrusiems“ neregiams, priklausantiems kūdikių bumo kartai, kuriai dėl bendro senėjimo ir aklumo derinio kyla daugiau sunkumų, nei jie įpratę. „Patyręs neregys“, autoriaus nuomone, yra žmogus, bent dešimtmetį buvęs neregiu arba silpnaregiu ir jau prisitaikęs prie savo negalios.
Senėjimo poveikis neregiams
Subtilūs senėjimo padariniai – šiek tiek susilpnėjusi klausa, dėl to sumažėjęs pasitikėjimas turimais orientavimosi ir mobilumo įgūdžiais, žmonės nebegirdi pašnekovų ir nebegali dalyvauti pokalbyje, nebegirdi buitinių prietaisų ar kompiuterių garso. Gali sumažėti fizinis pajėgumas, senjorai tampa silpnesni, nebe tokie ištvermingi, sutrinka pusiausvyra, judrumas ir refleksai. Dėl šių pokyčių žmonės lėčiau eina, sunkiau lipa laiptais, dažniau užkliūva, suklumpa, pargriūva. Galiausiai gali atsirasti psichologinių padarinių: išauga nerimas, sulėtėja mąstymas, sutrinka atmintis – netenkama savybių, nuo kurių visada priklausė nematančiųjų kasdienio gyvenimo kokybė.
Lygiai taip pat daugeliui vyresnio amžiaus neregių sunku neatsilikti nuo naujausių technologijų (pvz., išmokti naudotis išmaniaisiais telefonais, naujesnėmis kompiuterių operacinių sistemų versijomis, pertvarkytomis interneto svetainėmis), be kurių sunku gyventi šiuolaikinėje visuomenėje.
JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, 2020 m. Jungtinėse Valstijose gyveno 73 milijonai kūdikių bumo kartos žmonių, iš kurių vyriausiems buvo 74, o jauniausiems – 65 metai. 2030 m. visi kūdikių bumo kartos žmonės bus peržengę 74 metų ribą. Darant prielaidą, kad jie patiria įprastus senėjimo padarinius ir neturi rimtų antrinių negalių ar sveikatos sutrikimų, jie tikrai sudarys patyrusių neregių grupę. Autorius tikisi, kad specialistai pastebės sunkumus, su kuriais sendami susiduria patyrę neregiai ir imsis teikti pagalbą.
Kaip reabilitacijos paslaugų sistema galėtų padėti patyrusiems neregiams?
Senstančių patyrusių neregių grupei labiausiai tiktų paprastas, pagal poreikį teikiamas trumpas reabilitacijos kursas, iš reabilitacijos specialistų neatimantis daug laiko, bet jo metu būtų mezgami savipagalbos ryšiai su kitais senstančiais patyrusiais neregiais. Tipiškas patyręs neregys, kuris dabar sensta, nenorės oficialios reabilitacijos programos, nes jam jos nereikia. Žinoma, turintys rimtesnių rūpesčių gali prašyti oficialių reabilitacijos paslaugų, o jei tebedirba – ir profesinės reabilitacijos sistemos paslaugų.
Autorius nenori įsitraukti į oficialią reabilitacijos sistemą, bet mielai gautų greitą įvertinimą ir išklausytų reabilitacijos specialistų patarimus konkrečiose srityse, kuriose jo įgūdžiai „šlubuoja“. Taip pat norėtų užmegzti ryšį ir pasikalbėti su kitais neregiais, esančiai panašioje padėtyje. Daugelį jų poreikių būtų galima patenkinti, teikiant grupines reabilitacijos paslaugas.
Visą straipsnį anglų kalba skaitykite atvykę į biblioteką Vilniuje, jo vertimą – garsiniame žurnale „Neregiai pasaulyje“ 2022 Nr. 1.
Anthony R. Candela. A New Cohort of “Experienced” Blind Persons is Growing Older: How Will Their Needs Be Met? // Journal of Visual Impairment and Blindness, 2022, No. 2.
Parengė Audronė Gendvilienė