Žurnale „Journal of Visual Impairment & Blindness“ išspausdintas dėmesio vertas straipsnis, kuriame aprašomas integruotai besimokančių sutrikusios regos vaikų psichologinis tyrimas. Tyrimo metu buvo apklausti sutrikusios regos mokiniai, klausiant jų apie psichologinę atmosferą mokykloje ir už jos ribų. Tyrime dalyvavo 12 mokinių (13–17 metų amžiaus, po lygiai abiejų lyčių) iš trijų Australijos regionų pagrindinių mokyklų. Šie mokiniai buvo surasti per sporto, muzikos ir švietimo organizacijas. Vaikai turėjo įvairų regėjimo sutrikimo laipsnį.
Moksleiviai septynias dienas iš eilės, septynis kartus per dieną pildė tokias pačias anketas. Buvo tiriami jų veiklos, bendravimo ir psichologiniai kintamieji (pritapimas prie kolektyvo, vienatvė ir pasitenkinimas) trijose aplinkose: namuose, mokykloje ir kitur (nei namuose, nei mokykloje). Tyrimo rezultatai: mokiniai parašė, kad po mokyklos daugiausia laiko praleidžia namuose vieni. Jie nurodė, kad laisvalaikiu užsiima mėgstama veikla, lankosi „kitose“ vietose. Mokykloje gana dažnai jie nebūna užimti, neįtraukiami į klasės veiklas, bet nieko neveikimą jie vertino labai prastai. Dalyviai jautė, kad juos kur kas blogiau priima mokyklos kolektyvas nei kuri kita bendruomenė. Bendravimą mokykloje daugiausia sudarė pagalbos priėmimas; vos keli dalyviai teikdavo pagalbą patys. Tyrimo dalyviai, turintys kitų negalių, nurodė, kad mokykloje turi daugiau socialinių problemų nei jų bendraamžiai, kurie turi tik regos negalią. Diskusija ir tyrimo nauda praktikams: kadangi paaiškėjo, kad sutrikusios regos paaugliai mokykloje nepakankamai užimti, tyrėjai pataria pedagogams pasirūpinti, kad mokiniai nedykinėtų per pamokas, kad būtų įtraukti į veiklas lygiai taip, kaip regintys mokiniai. Be to, mokytojai turėtų sudaryti bendravimo galimybes su reginčiais bendraamžiais. Sutrikusios regos paaugliai labai nori, kad pas juos į namus ateitų draugų, patys norėtų pas juos lankytis, tad, kaip ir daugumai paauglių, jiems tenka prašyti šeimos narių pagalbos, kad palydėtų, nuvežtų. Paauglystėje jauni žmonės išsiskiria iš šeimos ir pirmenybę teikia santykiams su bendraamžiais, pirmiausia tais, kuriuos pažįsta iš mokyklos. Išvada: tyrimo duomenys rodo, kad integruotai besimokantiems mokiniams, turintiems regos sutrikimų, reikia papildomos pagalbos bei dėmesio mokykloje, nes čia akliems ir silpnaregiams mokiniams dažnai kyla socialinių problemų.
Fitting In or Feeling Excluded: The Experiences of High School Students with Visual Impairments by Glenda Jessup, Anita C. Bundy, Alex Broom, and Nicola Hancock // Journal of Visual Impairment & Blindness Date: January 1, 2018. Prieiga per M.Mažvydo biblioteką: http://web.b.ebscohost.com [žiūrėta 2018-11-19].
Parengė Audronė Gendvilienė
G.82