Šiemet Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) mini 60 metų veiklos jubiliejų. Per šešis dešimtmečius keitėsi bibliotekos pavadinimas, vartotojų poreikiai ir knygų formatai – nuo Brailio rašto ir pirmųjų garsinių leidinių iki elektroninių knygų, virtualios bibliotekos ir mobiliųjų programėlių. Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: siekis, kad skaityti ir kitais būdais patirti literatūrą galėtų kuo daugiau žmonių.
„Šie dešimtmečiai visų pirma yra pasakojimas apie žmones, kūrusius, auginusius ir šventai tikėjusius kiekvienam atviros bibliotekos misija. Kartu tai ir mūsų valstybės brandos istorija, liudijanti nuoseklų siekį kultūrą padaryti prieinamą kiekvienam, kuriančią visuomenę, kurioje visi turime lygias galimybes pažinti bei augti. Šiandiena mums visiems yra ne tik šventė, bet ir atsakomybe grindžiamas įsipareigojimas nuolat ieškoti geriausių atverties bei prieinamumo sprendimų“, – sako LAB direktorė Inga Davidonienė ir kviečia rugsėjo 3 d. bibliotekos gimtadienį švęsti kartu.
Nuo mažų bibliotekėlių iki visą Lietuvą jungiančio tinklo
Nors LAB istorija pradėta skaičiuoti nuo 1966-ųjų, jos ištakos siejamos su 1927 m. įkurtu Kauno aklųjų institutu ir pirmosiomis Brailio rašto knygomis. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje pradėtas kurti neregių bibliotekų tinklas: bibliotekos kurtos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje prie neregių darbo centrų.
1966 m. vasario 1 d. šios bibliotekos buvo sujungtos: penkiuose didžiausiuose šalies miestuose ir Švėkšnoje pradėjo veikti Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka (LAD). Ši data ir laikoma oficialia dabartinės Lietuvos audiosensorinės bibliotekos gyvavimo pradžia. Nuo 1992 m. šio bibliotekų tinklo valdymą perėmė valstybė, tiksliau – LR Kultūros ir švietimo ministerija, o 1995 m. LAB Lietuvos bibliotekų įstatyme įtvirtinta kaip valstybinės reikšmės biblioteka.
Pereiti nuo atskirų bendruomenės bibliotekėlių prie vieningos sistemos buvo reikšmingas žingsnis. Net ir šiandien bibliotekos tinklas ir jo plėtra išlieka LAB stiprybe: be centro Vilniuje ir penkių teritorinių padalinių didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Ukmergėje, leidiniai skaitytojus pasiekia per maždaug 350 paslaugų punktų įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų – viešosiose šalies bibliotekose.
Per 60 metų pasikeitė ir LAB misija. Anksčiau bibliotekos veikla buvo orientuota tik į neregius ir silpnaregius, o šiandien jos paslaugos skirtos visiems žmonėms, negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto. Nesvarbu, ar tai disleksija, raidos sutrikimai, bibliotekos misija – pasirūpinti, kad skaityti galėtų visi.
Ypatingas dėmesys garsui
Nors biblioteka prasidėjo nuo taško – pirmosios knygos Brailio raštu buvo taškas po taško perrašomos rankomis, – LAB istorija neatsiejama nuo garso. Būtent garsas, o tiksliau – garsiniai skaitymai, ilgą laiką buvo viena svarbiausių, o neretai ir vienintelė galimybė pasiekti literatūrą.
Todėl rengiant šventinę bibliotekos gimtadienio programą garsui skiriamas ypatingas dėmesys. Jubiliejaus proga kuriami du skirtingi projektai – garso istorijos ir garso siena. Abu jie pasakoja apie biblioteką per garsą, tačiau kiekvienas savaip: garso istorijos kviečia iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kuriančiais garsines knygas, o garso siena leidžia išgirsti per šešis dešimtmečius bibliotekos istoriją lydėjusius balsus ir literatūrą.
Skaitytojai retai gauna progą pamatyti, kas vyksta garso studijose. O ten, pasak LAB diktorės ir šių garso istorijų scenaristės Monikos Baranauskaitės, gyvenimas tiesiog verda.
„Prieš pradedant garsinti knygą vyksta nemažai paruošiamųjų darbų – nuo paprasčiausio balso apšilimo iki bandymų išsiaiškinti, kaip kirčiuoti retą žodį ar kaip taisyklingai ištarti nežinomą frazę užsienio kalba. Kiekvienas diktorius turi savo mažus garsinimo ritualus, ir kiekvienas jų yra unikalus. Magėjo pasmalsauti, kokias knygas diktoriai labiausiai mėgsta, o kurias gavę atsidūsta, kas šiame darbe sunkiausia, o kas yra didžiausia motyvacija? Garso studijų kasdienybę pamėginau perteikti remdamasi dviejų skirtingų kartų LAB diktorių – Algimanto Butvilo ir Gustės Pupkevičienės – istorijomis. Ar žinote, kiek kartų prieš garsindamas knygą ją perskaito Algimantas ir kodėl Gustė į studiją atsineša tris gertuves?“, – rugsėjo 3-iosios šventei rengiamas garso istorijas pristato Monika Baranauskaitė.
Šios garso istorijos leis pažvelgti į garsinę knygą iš kitos pusės – išgirsti ne tik skaitomą tekstą, bet ir žmones, kurių balsai bei darbas ne vieną dešimtmetį lydėjo LAB skaitytojus.
Visai kitokį santykį su bibliotekos istorija pasiūlys jubiliejui kuriama garso siena. Ji taps tarsi garsiniu archyvu, kuriame per skirtingų laikotarpių diktorių balsus ir literatūros kūrinių ištraukas bus galima pajusti šešių dešimtmečių bibliotekos istoriją.
„Per 60 metų bibliotekos fonduose susikaupė daugybė skirtingų balsų. Garso sienoje bus galima išgirsti daugiau nei 40 bibliotekoje garsinusių ir vis dar garsinančių diktorių. Taip pat – dirbtinius, sintezuotus balsus. Kiekviena ištrauka savita: vienos atspindi skaitovo stilių, kitose diktoriai atsiskleidžia netikėtais amplua. Vienu metu balsai sklinda iš devynių kolonėlių, sukurdami savotišką balsų dūzgesį. Atėjus prie garso pulto galima atrasti dominantį balsą, nutildyti likusias aštuonias kolonėles ir įsiklausyti į vieną pasirinktą ištrauką. Tarp jų – ir pirmąją Lietuvoje garsinę knygą: aktoriaus Eduardo Kunavičiaus įgarsintą Eduardo Mieželaičio „Žmogų“, – pasakoja LAB leidybinės veiklos vyriausiasis kuratorius, garso sienos sumanytojas Audrius Meška.
Nuo juostų ir kasečių iki knygos telefone arba kaip atliepti kintančius vartotojų poreikius
Šeši LAB veiklos dešimtmečiai kartu atspindi ir technologijų kismą.
1962 m. pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga. Ilgą laiką garsinės knygos buvo įrašomos ir klausomos fizinėse laikmenose, o šiandien jas galima pasiekti skaitmeniniu būdu – per virtualią biblioteką ELVIS ir mobiliąsias programėles.
Šiandien LAB skaitytojams siūlo knygas ne vienu prieinamu formatu: tai ir spausdintos knygos Brailio raštu, taktilinės knygelės vaikams, ir garsinės knygos (jų virtualioje ELVIS bibliotekoje daugiau nei 10 tūkst.) bei EPUB, DAISY, BRF ir kiti skaitmeniniai formatai. Kviečia žiūrėti ir filmus bei spektaklius su garsiniu vaizdavimu. O nuo 2024 m. LAB sertifikuoja leidėjų parengtus prieinamus EPUB ir PDF leidinius, taip prisidėdama prie to, kad prieinamumas prasidėtų dar knygos leidybos etape ir kitaip skaitantieji knygas galėtų ne tik skaityti bibliotekoje, bet ir įsigyti tiesiai iš leidėjo.
„Atsigręžę atgal suprantame, kad mūsų bibliotekos kelyje baigtinio taško tiesiog nėra – prieinamumas yra gyvas procesas. Tačiau kaip niekad aiškiai matome: atverdami knygas, kino filmus ar spektaklius kiekvienam žmogui, nepaisant jo patiriamų negalių ar iššūkių, mes kartu auginame atsparią ir šviesią visuomenę“, – sako LAB direktorė Inga Davidonienė.
Bibliotekos istoriją kuria žmonės
60-mečio proga LAB atsigręžia ne tik į knygas ir technologijas, bet ir į žmones bei vietas, kūrusias bibliotekos istoriją.
Kartu su VšĮ „Gatvės gyvos“ ir gidu Albertu Kazlausku biblioteka šiemet pristatė istorinių ekskursijų ciklą „Yra dar viena miesto dalis: ekskursijos Lietuvos neregių rajonuose“. Ekskursijos vyko miestuose, kuriuose įsikūrę LAB padaliniai, ir kvietė tiek vietinius, tiek miestų svečius iš naujo pažvelgti į vietas, kuriose 20 a. viduryje kūrėsi žmonių su regos negalia bendruomenės.
Tokiuose rajonuose aplink Lietuvos aklųjų draugijos gamybinius kombinatus kūrėsi daugiabučiai, darželiai, mokyklos, parduotuvės ir bibliotekos. Su šiomis vietomis susijusi ir garsinės knygos Lietuvoje pradžia – kombinatuose vykdavo garsiniai skaitymai.
Ši istorija svarbi ir šiandien – ji padeda suprasti, kaip pasikeitė žmonių su negalia gyvenimas. Anksčiau bendruomenė dažnai telkėsi konkrečiuose rajonuose, dar vadinamuose „getais“, šalia jiems pritaikytų darbo, paslaugų ir kultūros erdvių. Šiandien žmonės turi gerokai daugiau galimybių rinktis, kur gyventi, mokytis, dirbti ir leisti laisvalaikį, o prieinamumą vis dažniau padeda užtikrinti technologijos ir universalaus dizaino sprendimai.
„Man vis galvoje kirba kauniečio Vytauto pasakymas, kad praeityje Lietuvos aklųjų draugija buvo kaip „Rockefelleris“ (suprask, labai turtinga organizacija) ir panevėžiečio Arvydo atsiminimai iš pirmųjų dienų neregių įmonėje. Jis minėjo, kad sužinojęs apie nebepagydomą regos negalią tikėjosi, kad aklieji likimo broliai ir sesės bus jautrūs, priims į savo būrį kaip į šeimą, bet netrukus paaiškėjo, kad visi čia „normalūs žmonės“ ir, kaip ir visur, ir draugauja, ir pasipyksta, ir gyvena tokį patį emociškai turtingą gyvenimą kaip ir visi matantys“, – įspūdžiu iš susitikimų su bendruomenės nariais, ruošiantis ekskursijoms, dalinasi gidas Albertas Kazlauskas.
Ekskursijos penkiuose didžiausiuose šalies miestuose įvyko dar pavasarį, tačiau rugsėjo 3-iąją Vilniuje – proga pakartotinai pažinti Vilniaus „skroblynės“ istoriją.
„Jei Klaipėdoje neregių rajono lokacija kvepėjo kurorto dvasia, Šiauliai pasitiko išlikusiais gamybinio kombinato interjero fragmentais ir išskirtiniais taktiliniais sprendimais rajono vidaus gatvelėse. Kaunas stebino pastatų monumentalumu ir ypač judria lokacija (įmonė čia buvo įsikūrusi magistralių sankryžoje), o Panevėžys, urbanistiniu požiūriu, – savo ištįsusia forma. Lyginant visus šiuos miestus, Vilniuje jaučiasi, kad tai – didmiesčio, sostinės integrali dalis, organiškai įsiliejanti į buvusią vieną svarbiausių sostinės pramonės zonų – Naujamiestį. Įtariu, kad retas lietuvis apskritai žino, kas tai per rajonai, kas tai per miesto dalys. Esu tikras, kad klausytojus pavyks nustebinti ir sudominti. Svarbu neišsigąsti tam tikro temos specifiškumo – patikėkite, bus įdomu bet kuriam smalsiam žmogui!“ – priduria A. Kazlauskas.
60-metį biblioteka kviečia švęsti kartu
Jubiliejinius metus LAB paminės gimtadienio šventėje, kuri rugsėjo 3 d. vyks bibliotekoje Vilniuje, įsikūrusioje Skroblų g. 10.
- 13 val. lankytojų lauks ekskursija „Yra dar viena miesto dalis“ su gidu Albertu Kazlausku.
- 15.30 val. vyks sveikinimų koncertas su ilgamete LAB diktore Regina Jokubauskaite. Šventės metu nuskambės iš anksto svečių atsiųsti sveikinimai ir palinkėjimai, bei tarptautinio vyrų choro „Unia“ atliekami kūriniai.
- 17 val. bibliotekoje vyks skirtingos veiklos: susitikimas su diktoriais Algimantu Butvilu ir Guste Pupkevičiene, bei šachmatų simultanas su Viktorija Čmilyte-Nielsen. Simultaną komentuos sporto komentatorius Romanas Buršteinas ir aktorius Marius Repšys, o žaidimą bus galima stebėti ir bibliotekos „YouTube“ kanale.
- 18 val. šventę pratęs gimtadienio dūzgės su DJ AurRam (Aurimu Ramonu).
- Visą dieną, nuo 12 iki 20 val., lankytojai galės išgirsti specialiai bibliotekos jubiliejui sukurtą garso instaliaciją, aplankyti ekspoziciją „Nuo poreikio į pokytį“, Mildos Palivonaitės taktilinės juvelyrikos parodą ir susipažinti su EPUB – šiandien prieinamiausiu knygos formatu.
„Kviečiame visus – šalia gyvenančius, pro šalį einančius, bibliotekos paslaugomis besinaudojančius ir tuos, kurie apie mus galbūt dar niekada negirdėjo. Juk biblioteką visada kūrė žmonės. 60-metį norime švęsti taip pat – kartu“, – kviečia Lietuvos audiosensorinė biblioteka.
