Knygos apžvalga: What Every Blind Person Needs You to Know
(Ką kiekvienas neregys žmogus nori, kad žinotumėte)
Leanne Hunt (Lyn Hant)
Leidimo metai – 2016, 119 psl.
ISBN13: 9781535454506
Lietuvos aklųjų bibliotekos fondus papildė 2016 m. išleista Leanne Hunt (Lyn Hant) knyga „Ką kiekvienas neregys žmogus nori, kad žinotumėte“. Autorė paauglystėje patyrė ankstyvą akies geltonosios dėmės degeneraciją ir 17-kos metų prarado regą. Šiuo metu ji yra rašytoja ir investuotoja. Knyga yra skirta regos negalią turinčių asmenų globėjams, draugams, artimiesiems, norintiems suprasti, ką išgyvena žmogus, praradęs vieną svarbiausių jutiminių pojūčių – regėjimą. Knyga trumpa, ją sudaro 17 skyrių.
Pasenę stereotipai prieš žmogaus potencialą
Pirmajame knygos skyriuje „Pasenusios pažiūros“ rašytoja dalinasi savo patirtimi, išgyvenimais ir jausmais, kuriuos jautė silpstant regėjimui. Aptariami visuomenės taikomi stereotipai regos negalią turintiems asmenims, analizuojamos jų atsiradimo priežastys bei apžvelgiami kultūriniai, religiniai tokių stereotipų kilmės aspektai. Antrajame knygos skyriuje („Žmogaus potencialo dovana“) autorė kalba apie žmogaus gebėjimus ir potencialą siekti įvairių tikslų, teigia, kad asmens potencialas ne visuomet priklauso nuo jo dabartinės būklės.
Pagarbos svarba
Trečiajame knygos skyriuje, pavadintame „Pagarba ir pripažinimas“, autorė, remdamasi rašytojo ir sėkmingo verslininko Tony Robins idėjomis, nurodo, kad žmogus turi šešis esminius poreikius: užtikrintumas, įvairovė, meilė, reikšmingumas, augimas, galimybė prisidėti. Rašytoja pastebi, kad regėjimo negalią turintiems asmenims yra sunku jaustis reikšmingiems, nes šiems žmonėms dažnai reikalinga kitų pagalba ir jiems tenka derintis prie kitų asmenų planų. Autorė teigia, kad visiems asmenims būtina pagarba, įskaitant neregius; nurodo, jog bendraujant su regos negalią turinčiu asmeniu, būtina pastebėti ir išsakyti jo teigiamas savybes bei pozityvius veiksmus.
Rašytoja mano, kad matantiems žmonėms taip pat būtina žinoti regos negalią turinčio asmens būklės sukeliamus ribojimus, į juos atsižvelgti, nebandyti apsimesti, kad jų nėra, gerbti kitą žmogų nepaisant jo negalios. Knygoje skatinama matančius asmenis kalbėtis su neregiais atvirai iš sąžiningai. Teigiama, kad santykius pagerina ir nepatogias socialines situacijas padeda įveikti humoras. Leidinio autorė skatina matančius asmenis korektiškai juokauti su regos negalią turinčiais asmenimis.
Neregiams reikalingos papildomos garsinės indikacijos pokalbyje, todėl siūloma pakeisti vizualinius signalus (linktelėjimus galvą, šypsenas, veido išraiškas ir kt.) garsiniais signalais bei reaguoti garsu į neregio siunčiamus vizualius signalus.
|
Geriausias dalykas, kurį galima padaryti neregiui asmeniui Ketvirtajame leidinio skyriuje „Skatinant nepriklausomumą“ rašytoja nurodo, kad geriausias dalykas, kurį galima padaryti neregiui asmeniui, yra skatinti jo nepriklausomumą, leisti veikti savarankiškai. Autorė šiame skyriuje aptaria su tuo susijusias galimas baimes, o penktajame skyriuje, pavadintame „Neišvengiamas atsakas“, kalbama apie su tuo susijusius sunkumus, pateikiami galimi emociniai atsakai ir duodama patarimų dėl būdų į juos reaguoti. Šeštajame leidinio skyriuje („Priešinimosi priežastys“) aptariamos priežastys, dėl kurių regos negalią turintis asmuo gali nenorėti būti labiau savarankiškas bei pateikiami patarimai kaip elgtis panašiose situacijose. Septintajame knygos skyriuje, kuris vadinasi „Informacija ir atgalinis ryšys“, patariama kaip padėti regėjimo negalią turinčiam asmeniui tobulėti siekiant didesnio nepriklausomumo. Kadangi žmonės, negalintys matyti, neturi prieigos prie vizualinės informacijos, jų galimybė rinkti informaciją apie aplinką sumažėja, autorė siūlo aplinkiniams dalintis vizualine informacija, daryti tai išsamiau, nei kalbantis su matančiu asmeniu. Autorė rekomenduoja atsargiai rinkti žodžius kalbant apie vizualinę informaciją (pvz., teiginys „pastatas atrodo baisiai“ – labai abstraktus), nes neregys negali jos patikrinti ir gali priimti kaip faktą. Teikiant regėjimo negalią turinčiam žmogui informaciją ar atsiliepimus apie dalykus, būtina atsižvelgti į efektą, kurį jie gali turėti šiam asmeniui. Informacija turėtų būti susijusi su konkrečia situacija, praktiška. |
 |
 |
Siekiant savarankiškumo Aštuntajame ir devintajame knygos skyriuose „Drąsa veikiant“ ir „Laisvės pažadas“ autorė siūlo skatinti regėjimo negalią turinčio asmens drąsą, identifikuoti jam svarbias sritis ar motyvuojančius dalykus ir jais remtis didinant šio žmogaus motyvaciją siekti tikslų. Leidinio dešimtajame skyriuje, pavadinimu „Progreso ženklai“, analizuojamas regėjimo negalią turinčio asmens vidinės būklės santykis su jo veiksmais – jeigu asmuo mano, kad yra našta aplinkiniams, tuomet tai atsispindės jo veiksmuose; jeigu žmogus galvoja, kad nusipelnė tokios pačios gyvenimo kokybės kaip matantieji, tuomet jis arba sieks užsitikrinti sau tokią gyvenimo kokybę, arba protestuos dėl neteisybės. Autorė nurodo, kad protestas ir pyktis yra baimės, kad niekas nepasikeis, išraiška. Siūloma skatinti neregio asmens pasitikėjimą savimi ir aplinka: kuo pasitikėjimo daugiau, tuo labiau neigiamos emocijos keičiamos į teigiamas. Pasitikėjimas savo jėgomis keičia įsitikinimus ir tampa įpročiu, todėl asmeniui tampa vis lengviau atlikti kasdieninius uždavinius. Autorė rašo, jog regos negalią turinčiam asmeniui pasiekus tam tikrą tikslą ir tuo džiaugiantis, būtina šį džiaugsmą palaikyti, nes abejonės gali mažinti pasitikėjimą savimi. Rekomenduojama išmatuojamų tikslų pasiekimą pažymėti kokiu nors džiugiu įvykiu. |
Bendruomenės svarba
Vienuoliktasis knygos skyrius „Bendruomenės vertė“ kalba apie tai, kad siekis priklausyti bendruomenei (pvz., choro) skatina asmenį tobulėti, augina pasitikėjimą savimi. Teigiama, kad tai ypač labai naudinga neregiams. Priklausymas grupei padeda išplėsti asmeninę erdvę, bendruomenė pažįstamų žmonių padeda užtikrinti didesnį saugumą, geresnį socialinį palaikymą, skatina bandyti naujus užsiėmimus. Be to, bendruomenėje galima rasti įkvepiančių sektinų žmonių. Dvyliktajame ir tryliktame leidinio skyriuose („Socialiniai iššūkiai“ ir „Realizuojant potencialą“) aptariami tam tikri priklausymo žmonių grupėms aspektai.
Sunkumai ir sėkmė
Keturioliktajame knygos skyriuje, pavadintame „Abejonių sezonas“, aprašoma, kad regėjimo negalią turintis asmuo, pradėjęs pats kontroliuoti savo gyvenimą, susiduria su tam tikromis abejonėmis. Nurodomos priežastys, dėl kurių žmogui gali kilti abejonių, pateikiami būdai jas spręsti. Penkioliktasis knygos skyrius „Per didelis stresas“ skirtas aptarti galimas stresines situacijas.
Šešioliktame knygos skyriuje „Sėkmingas atsiskyrimas“ apžvelgiamas regos negalią turinčio asmens aplinkinių gebėjimas „paleisti“ - leisti neregiui pačiam prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Paskutiniame knygos skyriuje, pavadintame „Viltis šaukia“, regos negalią turinčio žmogaus aplinkiniams pateikiami patarimai laikotarpiui po to, kai jis tampa visiškai savarankiškas. Knygoje taip pat pateikiamas regos negalią turinio žmogaus manifestas.
Ši knyga yra autorės asmeninių prisiminimų, pasvarstymų knyga, akcentuojanti psichologinius aspektus. Knygos struktūra sudėliota nuosekliai nuo pirmųjų regos negalią turinčio asmens žingsnių siekiant nepriklausomumo iki pilno savarankiškumo. Leidinys tinka susipažinti su regos negalią turinčių asmenų gyvenimu, praplėsti akiratį. Knyga parašyta paprasta, lengva kalba, kiekvienas skyrius pradedamas autorės prisiminimais, vėliau skyriaus tema analizuojama išsamiau.
Parengė vyriausioji metodininkė Vykinta Parčiauskaitė, el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt
Pildydama tiflotyros leidinių fondą, šią knygą neseniai įsigijo Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Knyga išduodama LAB Vilniaus padalinyje.
Naujų tiflotyros knygų katalogas
Knygų apžvalgos:
Palgrave audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo vadovas
Neatitikimas, arba Kaip įtrauktis formuoja dizainą
Daugiau nei iš pirmo žvilgsnio: ką aklumas suteikia menui
Ką kiekvienas neregys žmogus nori, kad žinotumėte
Nuotraukos paimtos iš pexels.com, licenzija CC-BY.
Komentarai