2022-11-08 įvykusi konferencija, kurią surengė Švedijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos leidėjų asociacija ir VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras“, kvietė atrasti dar neatrastus skaitytojus ir pasiūlyti jų reikmes atitinkančius skaitinius.
Kas yra neatrastas skaitytojas? Tai – žmogus, kuris dėl intelekto negalios, amžiaus nulemtų pokyčių, neurologinių ypatumų ar tiesiog todėl, kad lietuvių kalba nėra gimtoji (beje, prie kitakalbių priskirtini ir lietuvių gestų kalbos vartotojai), negali skaityti įprastų knygų. Neatrastiems skaitytojams reikalingos knygos lengvai suprantama kalba.
Lengvai suprantama kalba – tai aiški, nuosekli ir konkreti kalba, tai iš dažniausiai naudojamų žodžių sudaryti trumpi sakiniai.
Kol Lietuvoje lengvai suprantamos informacijos rengimas – tik pavienės, daugiausia negalios NVO ar specializuotų įstaigų iniciatyvos, Švedijoje ši praktika gyvuoja daugiau nei pusę amžiaus. Švedijos konsultacinės įmonės „Boarve konsult“, teikiančios mokymus ir rengiančios tekstus lengvai suprantama kalba, steigėja ir vadovė Ulla Bohman renginio dalyviams pasakojo, kad pirmoji knyga, parengta lengvai suprantama švedų kalba išleista 1967 m.
1984 m. lengvai suprantama švedų kalba pradėtas leisti savaitraštis „8 Sidor“ (liet. „8 puslapiai“), šiuo metu leidžiamas 10.000 tiražu, o jo interneto svetainę kasdien aplanko apie 4.000 unikalių lankytojų.
1987 m. Švedijos parlamentas vienbalsiai pritarė sprendimui įsteigti Lengvai suprantamos informacijos centrą, kuris 2013 m. tapo Švedijos prieinamų medijų agentūros (MTM) sudėtine dalimi ir nacionaliniu Lengvai suprantamos kalbos metodiniu centru.
Teisinio reguliavimo naujovių laukiama ir Lietuvoje – Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė teigė, kad naujausioje Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakcijoje (jau pateiktoje svarstyti Seime) tikimasi įtvirtinti lengvai suprantamos lietuvių kalbos apibrėžimą bei prievolę viešojo sektoriaus institucijoms teikti informaciją asmeniui priimtiniausiu formatu. Ministerijos planuose – ir lengvai suprantamos lietuvių kalbos metodinio centro steigimas, kurio funkcija bus prieinamos informacijos rengimo praktikos vienodinimas ir pagalba viešojo sektoriaus institucijoms rengiant visiems prieinamą informaciją.
Europos negalios organizacijų forumo viceprezidentė Gunta Anča, pasidalijo Latvijos patirtimi knygų lengvai suprantama latvių k. leidyboje. Latvijoje 2000 m. įsteigta Lengvai suprantamos kalbos agentūra, kuri nuo savo veiklos pradžios nuveikė nemažą darbą keičiant politikų bei visuomenės nuostatas apie kiekvieno žmogaus teisę į informacijos ir kultūros prieinamumą.
Pvz., šiuo metu lengvai suprantama latvių kalba rengiamas Latvijoje labai populiarios (ir Lietuvos skaitytojams žinomos) autorės Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“ (lietuvių kalba išleido leidykla „Tyto alba“ 2019 metais, išvertė Laura Laurušaitė).
Suteikdama leidimą šio kūrinio adaptacijai, Nora Ikstena reikšmingai prisideda prie kovos su lengvai suprantamą kalbą lydinčiais stereotipais – esą tokie leidiniai menkina grožinės literatūros įvaizdį bei vertę ir reikalingi vos saujelei nepajėgiančiųjų mėgautis įmantriu tekstu.
„Iš šios veiklos sunku tikėtis pelno“, – teigė Gunta Anča, – „nes pirmiausia tai – socialiai atsakinga veikla. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji turi potencialo tapti ir pelninga. Tam būtinas lengvai suprantamos kalbos prekinio ženklo kūrimas ir jo atpažįstamumo didinimas. Reikia išnaudoti bendradarbiavimo tarp sektorių ir institucijų potencialą, pritraukti partnerius iš akademinio sektoriaus“.
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ lengvai suprantamos informacijos poreikį siekia aktualizuoti jau daugiau nei dešimtmetį.
Bendrijos „Viltis“ tarybos narė ir VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras“ direktorė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė primena, kad Lietuva, 2010 m. ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo užtikrinti prieigą prie informacijos bei kultūros visiems šalies gyventojams, nepaisant negalios. Ramunė akcentavo, kad rengiant lengvai suprantamus leidinius, svarbiausia – palaikyti lygiavertį santykį su tikslo grupe. Žmonės, kuriems reikalingas supaprastintas tekstas turi įvertinti, ar jis iš tiesų lengvai suprantamas. Vertintojai turėtų būti įvardyti greta lengvai suprantamo teksto rengėjų, nes vertinimas – taip pat atsakingas ir laikui imlus darbas, būtinas užtikrinti šių leidinių kokybę.
Lietuvos aklųjų bibliotekos vadovė Inga Davidonienė susirinkusiesiems priminė, kad nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma Skaitymo skatinimo programa, tačiau daliai potencialių skaitytojų iki šiol neturime ką pasiūlyti, nes grožinė literatūra lengvai suprantama lietuvių kalba kol kas neleidžiama.
Detalizuodama Švedijos leidybos sektoriaus patirtį, lengvai suprantamos švedų kalbos redaktorė Laura Mendes pasakojo, jog šioje srityje specializuojasi šešios Švedijos leidyklos, gaunančios nuoseklią valstybės finansinę ir metodinę paramą. Šios leidyklos bendradarbiauja su lengvai suprantama švedų kalba kuriančiais autoriais bei adaptuoja klasikinės literatūros ar populiarius šiuolaikinius leidinius. Švedų lektorė teigė, kad lengvai suprantama kalba parengtos informacijos bei literatūros reikia bene ketvirčiui Švedijos visuomenės ir šis poreikis nuolat auga dėl senėjančios visuomenės bei intensyvėjančių migracijos procesų.
2020 – 2022 m. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ įgyvendino projektą „Lengvai suprantamos kalbos (LSK) populiarinimas socialinei įtraukčiai skatinti (Promoting Easy-to-Read Language for Social Inclusion – PERLSI)“.
Šio tarptautinio projekto metu buvo parengtos lietuvių lengvai suprantamos kalbos gairės ir dažniausiai vartojamų 3000 žodžių bazė, kuri taps pagalbiniu įrankiu tekstų rengėjams. Gaires rengusi ir jas konferencijos dalyviams pristačiusi VU Taikomosios kalbotyros instituto tyrėja dr. Justina Bružaitė-Liseckienė pažymėjo, kad Lietuva kaip niekad pasirengusi pradėti leidybą lengvai suprantama lietuvių kalba – be metodinių priemonių besidomintiesiems yra siūlomi ir mokymai, taigi, atėjo laikas veikti!
Komentarai