Literatūros baruose
Dr. V. V. Toločka daug nuveikęs ir šioje srityje. Knygomis ir literatūra susidomėjo labai anksti. 2000 m. prisiminimuose rašė: „Poezija susidomėjau 1942–1944 metais. Tą susidomėjimą pažadino aklųjų instituto auklėtinis ir mokytojų seminarijos kursantas Antanas Jonynas, pats jau rašęs eilėraščius, mus supažindinęs su tuometiniais poetais Bernardu Brazdžioniu, Antanu Miškiniu, Jonu Graičiūnu ir kt., su jų kūryba. Eilėraščių rašymo liga susirgau ir aš. Nemažai jų buvau sukūręs. Žinoma, jie tada buvo silpnučiai. Gerai, kad ir neišliko. Atėjo jaunystės metai su trumpalaikėmis meilėmis ir susižavėjimais, su pirmosiomis meilės šalnomis... Tomis nuotaikomis irgi atsirasdavo eilėraščių. Juos rašau visą gyvenimą.“
Kūrybai didelę įtaką darė ir šeima. Tėvai buvo išprusę, raštingi, mokėjo kelias kalbas, o tai Lietuvos kaime tuo metu buvo retenybė. Namuose buvo sukaupta didelė knygų biblioteka, gausi plokštelių kolekcija. Visa tai skatino vaikus domėtis literatūra, istorija, geografija, menais. Kauno aklųjų mokyklos pedagogai taip pat skatino literatūrinę veiklą. Organizuodavo literatūros vakarus, kuriuose moksleiviai skaitydavo savo kūrybos eilėraščius. V. V. Toločka buvo vienas aktyviausių literatų, iš kitų moksleivių išsiskyrė subtiliu požiūriu ir literatūriniu skoniu, pats inicijavo literatų kūrybos leidybą Brailio raštu. Pirmieji jo eilėraščiai būtent Brailio raštu ir buvo išspausdinti Kauno aklųjų mokyklos moksleivių leidžiamame almanache.
Viešai pirmieji eilėraščiai publikuoti 1959 m. žurnale „Mūsų žodis“. Vėliau eilėraščiai skelbti ir kituose periodiniuose leidiniuose: „Knygnešys“, „Šiaurės Atėnai“, „Apžvalga“, regioniniuose laikraščiuose. Jo kūryba publikuota neregių literatų kūrybos rinktinėse: almanachuose „Vaivorykštė“, 1–4 ir 6 tomuose, „Žodžio spalvos“ (2002), antologijoje „Prisimenu dar karklų kvapą“ (1992). Keliolika eilėraščių buvo išversta į rusų kalbą ir spausdinti žurnale „Naša žizn“ bei knygoje „Mano kelrodei žvaigždei“ (1985), keli išversti į esperanto kalbą ir išspausdinti žurnale „Auroro“ 1983 m.
Poetas yra išleidęs keturias knygas:
„Gudobelei žydint“ (1990),
„Užkeikta mergelė“ (1996),
„Vakaro raudonos burės“ (2000),
„Užuominos: rubajatai“ (2009).
Pagal poeto tekstus kompozitoriai sukūrė dainų. Jų galite paklausyti skiltyje „Dainos pagal V. V. Toločkos tekstus“.
S.179